PRANEŠIMAS APIE SEMINARĄ | Priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų: kur prasideda ir baigiasi tikrovė?

Daiva Ausėnaitė, alfa.lt.

Sudėtingi santykiai su… virtualia realybe ir joje

Internete kasdien praleidžiame daug laiko. Čia bendraujame, tvarkome reikalus, apsiperkame, pramogaujame. Čia tenkiname savo slapčiausius poreikius, čia neriame visa galva į priklausomybes. Turime gausybę santykių virtualioje erdvėje su kitais žmonėmis ir turime santykį su pačia virtualia erdve. Kai kurie joje gyvena spalvingesnį, įdomesnį, jų manymu, gyvenimą nei realybėje. Apie visus šiuos sudėtingus santykius Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtoje paskaitoje pasakojo VU Medicinos fakulteto sveikatos mokslų instituto direktorė, Prof. dr. Natalja Fatkulina. 

Internetas žada ir vilioja vis jaunesnius

„Internetas, priklausomybė nuo jo, priklausomybės, kurios gali klestėti jame, grėsmės žmogaus saugumui, kurias sukelia buvimas internete – tai augančios problemos. Grėsmės didelės, nes šiuose procesuose aktyviai dalyvauja vaikai. Vaikai gan anksti gauna telefonus, planšetinius kompiuterius. Yra tokių žaidimų vaikams, kurie žymimi amžiumi 0+”, – sakė prof. N. Fatkulina. Jai teko Švietimo ir mokslo ministerijoje kuruoti projektus apie priklausomybes nuo interneto, profesorė dalyvavo darbo grupėse kuriant saugų internetą, kitas programas, padedančias apsisaugoti nuo žalingo interneto poveikio.

Pasak specialistės, apie šiuolaikinių vaikų santykį su technologijomis gerai byloja vienas pavyzdys iš gyvenimo, kai ant stiklo nutūpė drugelis, o vaikas jį bandė pirštais padidinti kaip paveiksliuką mobiliajame telefone.

„Kodėl priklausomybė nuo interneto laikoma problema? Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, daug laiko praleidžiama tą darant, gali pasireikšti fizinis išsekimas, atsiranda ir kitos problemos. Pasaulyje nuskambėjo istorija, kai vaikai žaidė tris paras kompiuterinius žaidimus nesitraukdami nuo kompiuterio, tada buvo ir mirčių“, – pasakojo prof. N. Fatkulina. 

 

Vertybių kaita

„Papasakosiu mane labai nustebinusią istoriją apie tai, kaip keičiasi moraliniai dalykai, vaikų ir jaunimo požiūris į tai, kas vyksta internete, kas jiems nutinka virtualioje erdvėje. Vienoje mokykloje draugavo 14 metų berniukas su 13 metų mergaite. Jis vieną kartą paprašė jos atsiųsti savo nuogos nuotraukų, ji atsiuntė jam tokių nuotraukų. Berniukas nuotraukas išplatino visai mokyklai ir net sukūrė alternatyvų jos feisbuko profilį, patalpino ten tas nuotraukas. Apie šiuos įvykius buvo informuotas direktorius, abiejų vaikų tėvai. Su jais dirbo psichologai. Berniuko mama buvo šokiruota, paėmė nedarbingumo lapelį. O štai mergaitės reakcija labai nustebino – ji buvo labai patenkinta, netgi laiminga, nes išgarsėjo mokykloje, gavo daug dėmesio. Ji gyvena su močiute, tėvai dirba ir gyvena užsienyje. Ryšių tarnyba ištrynė tos mergaitės nuotraukas internete, netikrą profilį“, – kalbėjo profesorė.   

Augantys internete

Tinklalapyje www.auguinternete.lt patalpinti paauglių mergaičių, kurios yra vlog‘erės, video atsiliepimai apie tai, kaip joms teko susidurti su suaugusiais vyrais, kurie „trynėsi“ jų renginiuose, kurie siūlėsi draugauti, apie tai, kad po blogų atsiliepimų tos mergaitės verkia. Jų tėvai buvo šokiruoti, jie to nežinojo. „Vaikai daug ką nori daryti patys, būti savarankiški. Bet vaiko buvimas internete visuomet yra rizikingas“, – daro išvadas lektorė.  

Ji prisiminė ir vieną pavojingiausių žaidimų, kuris vyko tarp vaikų socialiniuose tinkluose – Mėlynasis banginis. „Vis atsiranda ir kitų pavojingų žaidimų, štai pernai rugsėjį gavom laišką iš vienos mokyklos tėvų, kurie buvo susirūpinę, kad jų vaikai žaidžia kažkokį žaidimą. Vaikai kviečiami į uždarą grupę ir verčiami nueiti į gatvę, kur vyksta intensyvus eismas, laukti kol mašina privažiuoja pakankamai arti ir perbėgti gatvę prieš pat ją. O draugas turi tai nufilmuoti. Kai pradėjom analizuoti šitą žaidimą, tapo aišku, kad jis turi lyg ir senas tradicijas, studentai pasakojo, kad jie tokį žaidimą žaidė dar tada, kai nebuvo socialiniai tinklai taip išplitę“, – pasakojo profesorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad neretai tėvai per vėlai susigriebia, jog jų vaikai per daug laiko leidžia prie kompiuterio, internete, ima raginti juos eiti į lauką, žaisti kitokius žaidimus. „Nuo interneto, kompiuterinių žaidimų priklausomam vaikui negali sakyti, eik į lauką žaisti. Jis nežino, kaip žaisti tuos senovinius žaidimus. Gali tekti jį mokyti žaisti tokius žaidimus“, – pastebėjo lektorė.   

 

Priklausomybė nuo interneto

1995 m. pirmą kartą priklausomybę nuo interneto kaip ligą paminėjo daktaras Ivanas Goldbergas. Tada internetas buvo vertinamas kaip žaidimas, pramoga, niekas jo keliamų grėsmių nevertino rimtai. Kimberly Klark pasiūlė įtraukt internetą į priklausomybių sąrašus ir suteikti šiai priklausomybei kodą, tas buvo pasiūlyta 1996 m. Tačiau iki šiol priklausomybė nuo interneto savo kodo neturi, ji vertinama kaip pesudopriklausomybė, į tarptautinę ligų klasifikaciją nėra įtraukta.

„Vieni šaltiniai teigia, kad apie 8 proc. visų pasaulio gyventojų turi priklausomybę, kiti šaltiniai rodo, kad gali būti virš 30 proc. visos populiacijos priklausoma nuo interneto ir socialinių tinklų“, – kalbėjo profesorė. 

 

Priklausomybės nuo interneto simptomai: 

  • Perdėtas noras naudotis internetu. 
  • Abstinencijos būklė. Pasireiškia nerimas, dirglumas, jeigu nėra galimybės prisijungti prie interneto.
  • Laikas praleistas internete vis ilgėja. 
  • Prastėja socialiniai įgūdžiai, atsiranda baimė, izoliacija.
  • Kai atsiranda galimybė būti internete, apima ramybės jausmas. 

 

Virtualus gyvenimas

Kibernetinių santykiai – tai santykiai, kurie vyksta, rutuliojasi, yra palaikomi internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Pasak profesorės, nemaža dalis žmonių turi priklausomybę nuo šių santykių. „Čia didelį vaidmenį vaidina socialiniai tinklai. Mūsų visų gyvenimas persikėlė į juos. Žmonės rodo savo nuotraukas: šeimos, vaikų, pramogų, atostogų. Apie kai kuriuos draugus net ir nebendraudami, žinome, kokias šventes jie švenčia, kaip švenčia, su kuo ir kaip bendrauja. Stebim, kaip nutrūksta santykiai, blokuojamas bendravimas. Internete kartais verda aistros, bet žmonės būna į tai net neįtraukti. Pavyzdžiui, vienas draugas kvietė į renginius, tu nieko nespaudei, nėjai, jis supyko – tave užblokavo, o tu net nežinojai. Po kurio laiko susitikę gyvai išsiaiškinate. Kažkas gali jūsų pradėti nemėgti, pykti ant jūsų socialiniame tinkle – tai virtualaus gyvenimo santykiai“, – aiškino profesorė N. Fatkulina. 

Socialiniuose tinkluose, pasak lektorės, vis atsiranda įvairios masinės psichozės, reiškiniai, turintys laiko rijimo efektą, savotiški laiko spam‘ai. „Pavyzdžiui, parašykite, iš kur mane pažįstate, tada kažką apie mane, kitaip kokie jūs draugai ir pan. Arba lyg ir geras intencijas turinčios tokios bangos kaip apsipilti vandeniu su ledukais dėl sergančiųjų viena ar kita liga. Bet visumoj tai yra tam tikri spaudimai kažką daryti, kažkur dalyvauti, norit jūs to ar nenorit. Jei neda

lyvausite, tai kažkaip gal jus blogiau ims vertinti jūsų socialinio tinklo burbulas ir pan.“, – pasakojo specialistė.  

 

Priklausomybės, kurios klesti internete

Lošimai ir apsipirkimai – tai dvi priklausomybės, kurios internete gali klestėti ir kurias lankymąsis interneto platformose palaiko ir stiprina, neleidžia pasveikti. „Stebėjom tokį atvejį, žmogus tik prisijungė prie interneto, tuoj pat surado lošimų puslapį, žmona vaikšto aplinkui, klausia, ką darai, jis sako tikrinu paštą. O aš matau, kaip iškeliavo 10 000 eu“, – pasakojo N. Fatkulina. 

Pasak specialistės, internetiniai lošimų puslapiai vieną kartą ten apsilankius ima žmogų „persekioti“, primena apie save reklamomis. „Internetinės lošimų svetainės veikia taip, kad pradžioje tu kažką laimi, esi laimingas, tačiau paskui tik pralošinėji. Tikslas yra vienas, kad žmogus viską pralaimėtų, ką prieš tai laimėjo“, – sakė specialistė.  

Apsipirkimai dar viena priklausomybės rūšis, kuri iš gyvojo pasaulio persikėlė į virtualų. Žmonės prisiperka per daug daiktų, išleidžia daug pinigų. „Šopoholikai net kai neturi pinigų pirkti, jie gali daug laiko praleisti interneto svetainėse žiūrėdami į daiktus, ieškodami kažkokios prekės. Priklausomi nuo pirkimo žmonės netgi atlieka nemažai pirkimo veiksmų: išsirenka prekę, įdeda ją į krepšelį, surenka kitą informaciją ir kai jau belieka tik paspausti pirkimo mygtuką, viską atšaukia. Dalis euforijos jausmo būna patiriama“, – pasakojo profesorė.  

 

Kaip padėti sau?

Pasak prof. N. Fatkulinos, geriausia, kad pats žmogus susivoktų ir ieškotų būdų, kaip įveikti savo priklausomybę. O pagalbos būdų tikrai yra nemažai: meno, poezijos, dailės, gyvūnų terapijos. „Efektyvi yra ir vadinamoji elgesio terapija – kai su priklausomu nuo interneto žmogumi daugiau bendraujama, būnama su juo. Priklausomam nuo interneto reikia rodyti realybės pasaulį, nes jam virtualus pasaulis yra gražesnis. Kai stipriai įsitraukiama į virtual

į pasaulį, imama gyventi kančioje realiam pasaulyje, laukiama kada vėl galės atsidurti ten, kur jam paprasta, lengva bendrauti, kur yra mylimas. Galimas ir medikamentinis gydymas. Kai visos terapijos neveikia, o žmogus toliau jaučia, pavyzdžiui, depresijos simptomus, tuomet medikai gali skirti vaistų depresijos gydymui“, – aiškino profesorė. 

Savipagalbos būdais laikomos programėlės, kurios leidžia nustatyti telefonuose apribojimus buvimo internete. „Gold turkey“ – populiari buvimo internete kontroliavimo programėlė. Taip pat rekomenduojama įvesti tam tikrus įpročius: nesijungti prie interneto darbe, mokykloje – nustatyti, kad tai bus daroma namie; karts nuo karto palikti telefoną namie; jį visai išjungti ar įjungti skrydžio režimą. 

Kviečiame žiūrėti seminaro video santrauką: